Blog

Sniego žiedai / Snow Flowers

April 8, 2013  by GG  |  Mini serijos, Nauja / Recent

2013 – 04 – 05

IMGP5299 - Version 2

Balandžio 1

April 2, 2013  by GG  |  Nauja / Recent

IMGP5083 - Version 2

sunki sinchronizacija su Facebook

March 30, 2013  by GG  |  Nauja / Recent
sinchronizacija

sinchronizacija

Ugnies įkūrimas, 2006

March 28, 2013  by GG  |  Gyvoji archeologija / Live Archaeology, Nauja / Recent

Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje

Ugnies įkūrimas 2006-07-08

Gyvarcheo06-3 361 - Version 2

Geltonija

March 21, 2013  by GG  |  Nauja / Recent

IMGP3611 - Version 2

Panemunės keliu kovo mėnesį

March 21, 2013  by GG  |  Nauja / Recent
Už Nemuno Kriūkai

Už Nemuno Kriūkai

Seredžius

Seredžius

Seredžius

Seredžius

Seredžius

Seredžius

Seredžius

Seredžius

IMGP3494 - Version 2 IMGP3500 - Version 2 IMGP3549 IMGP3556 IMGP3573 - Version 2 IMGP3609 - Version 2 IMGP3611 - Version 2 IMGP3614 - Version 2 IMGP3622 - Version 2 IMGP3624 - Version 2 IMGP3628 - Version 2 IMGP3631 - Version 2 IMGP3642 IMGP3667 - Version 2 IMGP3685 - Version 2 IMGP3693 - Version 2 IMGP3709 - Version 2

Veliuona

Veliuona

Veliuona

Veliuona

Seredžius

Seredžius

IMGP4129 - Version 2 IMGP3698 - Version 2

Grunwald (Žalgiris) 1410 – 2010

March 3, 2013  by GG  |  Nauja / Recent, Reporteris

Žalgirio ( Grunwald ) mūšio 600 metų sukaktis (1410 – 2010)

Eksperimentinės archeologijos klubas “Pajauta” LDK kariuomenės stovykloje 14 – 17.07.2010.

Čia nerasite išsamaus Žalgirio mūšio inscenizcijos reportažo. Čia tik dalis mano pajautų apie šaunų laiką kartu su “Pajauta” Lietuvos kariuomenės stovykloje šalia Didžiojo Kunigaikščio, jo karių ir gausios dvaro palydos.

GRIG2902 - Version 2

 

Viršelis / EXPOROOM

February 25, 2013  by GG  |  Nauja / Recent, Parodos / Exhibitions

Eskizai  žiemos štrichams

IMGP2880 - Version 2

apie valgį

February 23, 2013  by GG  |  Nauja / Recent

Kodėl lietuviams sunkiau išmokti latviškai, nei latviams lietuviškai.

IMGP2458 - Version 2

Bosas

February 23, 2013  by GG  |  Nauja / Recent

IMGP2666 - Version 2

Geltonija

February 23, 2013  by GG  |  Nauja / Recent

GRIG4226 - Version 2

Pavasario belaukiantys vienbučiai

February 23, 2013  by GG  |  Nauja / Recent, Parodos / Exhibitions

Pavasario belaukiantys vienbučiai

Kernavės miškas. 2013 vasaris.

IMGP2608 - Version 2

Poetas, Vasario 16 ir apie laidotuves

February 18, 2013  by GG  |  Nauja / Recent

Sveikas. Seniai berašiau. Vis klausi, kaip gi viskas tada prasidėjo. Vis persimetame keliais bereikšmiais skaipo šypsniais kartas nuo karto. (besiskaipinom?)

Visi apsirengę baltai ar gėlėtai.

Prezidentė pranešė, kad išvakarėse Valstybės Gynimo taryba nutarė, kiek begalima. Tad artimiesiems buvo pasiūlyta, ir šie sutiko, palaidoti Poetą dabartinėje Lūkiškių aikštėje. Aikštę gi pervadinti Justino vardu. Tai bus vieta, kur Lietuva, poezija ir tikėjimas – Mindaugo, Mažvydo ir Justino nematomos, tik dvasia jaučiamos, katedros vieta. Ašara Dievo aky. Sunku įsivaizduoti, koks gi ten paminklas ar pan. turėtų atsirasti. Įsivaizduoji, kaip gilu, – ašara Dievo aky.  Juk nemanai, kad Poetas teturėjo mintyje  tik Lietuvos, kaip krašto, valstybės, istorinės patirties, alegoriją. Tik pagalvok, – Dievas … verkia. Ar supranti, kokie yra nepamatuoti visi mūsų gyvenimiški lūkesčiai. Dievas verkia. Gal dulkė įkrito. Dulke buvau, dulke ir liksi. Banalu, sako dažnas tautietis, … ir praleidžia gyvenimėlį besidulkindamas pats su savimi. Dulke buvai, dulke ir liksi. Kuo anksčiau suprasi, tuo anksčiau … Klausi, kas anksčiau ? Reiškia, dar nesupranti. Reiškia, vis dar manai, kad „nusipelnėme gyventi geriau“ .  Dabar ir šiandien ?

Vietoje Bacho (niekada nesupratau, kodėl  Rojun reikia lydėti lyg pragaran) profai ir savanoriai paeiliui skaito eiles, dainuoja, ir taip dvi dienas be perstojo. Įsivaizduoji ! Poetas žvelgia iš gal trisdešimties portretų nuotraukų sukabintų ant sienos . Jaunuolio viltys, brandos patirtis, senatvės išmintis. Klausosi mūsų ir savęs.  Nenorėčiau, kad mane juodai po juodu ir dar su priešmirtiniu ale portretu su juodu kaspinu.  Brrr… Ir kas pradėjo tokią tradiciją ? Ir ar tai tradicija ? Tradicija jaustis nelaimingais. Ir sugalvok tu man…

2012.02.16

Kernavės heraldika

February 10, 2013  by GG  |  Nauja / Recent
Kernave_COA
 
KERNAVĖS HIMNAS ,
ž. Justino Marcinkevičiaus
 
Saulė nuo Mindaugo Sosto teka į mūsų namus,
Duoną ant stalo paglosto, darbui pažadina mus.
Kernavės vardą ir varpą, Viešpatie, saugok ir gink,
Palaiminki mūsų darbą, Lietuvą mums užaugink.
 
Piliakalniai žvelgia į Nerį, kyla aukštyn vyturys,
Meilė, vienybė ir gėris atveria laisvei duris.
Kernavės vardą ir varpą, Viešpatie, saugok ir gink,
Palaiminki mūsų darbą, Lietuvą mums užaugink.
 
Priespaudos naktį iškentę, apsikabinkim, žmogau,
Už prikėlimo šventę ačiū, gimtinės dangau.
Kernavės vardą ir varpą, Viešpatie, saugok ir gink,
Palaiminki mūsų darbą, Lietuvą mums užaugink.
 
Kernavės herbas, 1792

Kernavės herbas, 1792

Amsterdamo pajautos

January 26, 2013  by GG  |  Nauja / Recent, Nedherlands, Svetur / Travel

IMGP1431

Hoorn, Olandija

January 23, 2013  by GG  |  Nauja / Recent, Nedherlands, Svetur / Travel

Kelios valandos Hoorn’e Olandijoje, 2013

IMGP0304

Amsterdamo skambaliukai / Amsterdam’s Bicycle Bells, 2013

January 23, 2013  by GG  |  Nauja / Recent, Nedherlands, Parodos / Exhibitions, Svetur / Travel

Amsterdamo skambaliukai / Amsterdam’s Bicycle Bells, 2013

IMGP1270 - Version 2

pasaulio pabaiga

December 23, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

pasaulio pabaiga
išaušo kita diena
jie MANĘS dar nelaukia
paklydusių avių banda

pora

December 22, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Žaidžiame sportinį pokerį pas Tapiną. Tiksliau, baliavojame ir mokina, kaip žaisti. Tiksliau, rodo, kaip žaisti. Mokina juk, kai mokaisi. Dvi kortas gavau neblogas. Porą. Krupje priešais save atverčia irgi tinkamas į eilę. Keliu. Statau viską. Atverčiu savo porą – čirvų karalių ir damą.

– Čia ne pora, – man sako. – Laimi šios merginos pora – du bortukai.

Poetas, Vasario 16 ir laidotuvės

December 17, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Sveikas. Seniai berašiau. Vis klausi, kaip gi viskas tada prasidėjo. Vis persimetame keliais bereikšmiais skaipo šypsniais kartas nuo karto. (besiskaipinom?)

Visi apsirengę baltai ar gėlėtai.

Prezidentė pranešė, kad išvakarėse Valstybės Gynimo taryba nutarė, kiek begalima. Tad artimiesiems buvo pasiūlyta, ir šie sutiko, palaidoti Poetą dabartinėje Lūkiškių aikštėje. Aikštę gi pervadinti Justino vardu. Tai bus vieta, kur Lietuva, poezija ir tikėjimas – Mindaugo, Mažvydo ir Justino nematomos, tik dvasia jaučiamos, katedros vieta. Ašara Dievo aky. Sunku įsivaizduoti, koks gi ten paminklas ar pan. turėtų atsirasti. Įsivaizduoji, kaip gilu, – ašara Dievo aky.  Juk nemanai, kad Poetas teturėjo mintyje  tik Lietuvos, kaip krašto, valstybės, istorinės patirties, alegoriją. Tik pagalvok, – Dievas … verkia. Ar supranti, kokie yra nepamatuoti visi mūsų gyvenimiški lūkesčiai. Dievas verkia. Gal dulkė įkrito. Dulke buvau, dulke ir liksi. Banalu, sako dažnas tautietis, … ir praleidžia gyvenimėlį besidulkindamas pats su savimi. Dulke buvai, dulke ir liksi. Kuo anksčiau suprasi, tuo anksčiau … Klausi, kas anksčiau ? Reiškia, dar nesupranti. Reiškia, vis dar manai, kad „nusipelnėme gyventi geriau“ .  Dabar ir šiandien ?

Vietoje Bacho (niekada nesupratau, kodėl  Rojun reikia lydėti lyg pragaran) profai ir savanoriai paeiliui skaito eiles, dainuoja, ir taip dvi dienas be perstojo. Įsivaizduoji ! Poetas žvelgia iš gal trisdešimties portretų nuotraukų sukabintų ant sienos . Jaunuolio viltys, brandos patirtis, senatvės išmintis. Klausosi mūsų ir savęs.  Nenorėčiau, kad mane juodai po juodu ir dar su priešmirtiniu ale portretu su juodu kaspinu.  Brrr… Ir kas pradėjo tokią tradiciją ? Ir ar tai tradicija ? Tradicija jaustis nelaimingais. Ir sugalvok tu man…

<nepabaigta>

2011.02.16

Valentino išvakarės (Sonios istorijos)

December 17, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Šalta. Šalta lauke. Šaltoka prie staliuko Metamarfoz restorane. Neturėtų būti šalta viduje. Bet vėsu. Bet neturėtų. Tai žinau tikrai – pats kūriau, pats diegiau. Šaltoka. Paliečiu radijatorių už nugaros … Koooooooooooooooooooodėllllllllllllll??? Įtempęs žvilgsnį  žvilgteliu į temperatūros reguliatorių ant sienos. Kodėėėėėėėėėėėėėl??? Kodėėėėėėėėėėėėėėėl reguliatorius kraštiniame paskutiniame giliausiame šalčiausiame antarktidos minuse nusuktas styro ????  Kam komercinėje patalpoje, kur alus kainuoja 270 rublių už bokalą, pakanka  17 laipsnių šilumos  žiemą???  Žingsnį į priekį, prašau, jeigu yra tokių… Kas nusuko  reguliatorių? … Kas neuždėjo paukštuko BMS sistemoje, kad jau žiema,  ir minusas nebeveikia, kiek besukiotum tą nelemtą reguliatoriaus ratuką pirmyn atgal, pirmyn atgal ??? Kam neaišku, kad žiemą patalpose turi būti ŠILTA ?????? Kai alus 270 rublių, o kava 230 rublių…

–          OČKO !!!

Pasuku galvą. Prie gretimo staliuko sėdi porelė. Didžiulė lubas siekianti gėlių puokštė ant stalo krašto teikiasi man suprasti, kad Valentinas jau čia pat, rytoj. Tuščios penkios taurės nuo kokteilių su styrančiais į visas puses šiaudeliais (kodėl nenunešė taurių keisdami gėrimus, šmėkšteli mintis, bet nuveju ją). Gal jiems patinka tarp taurių…  Įsimylėjėliai … kortuoja. Taip taip …žaidžia kortomis.  Apstulbęs spoksau ir net nusišypsoti neįstengiu. Oboldetj, kaip čia sakoma. OČKO … razdavaj… Įdomu, iš ko jie žaidžia ?

Bandau mintimis sugrįžti prie temperatūros reguliatoriaus.  Juk taip paprasta – nustatei  kad „žiema“… nustatei, kad +22 šilumos… ir pamiršai iki pavasario.

Norisi šaukti, kaukti, rėkti, staugti, bliauti, keiktis, plūstis ir t.t.  Nustatei ratuku +22 ir … užklijuok lipnia juosta, kaip kad darė Romualdas. Nuimk ratuką iš viso, kaip dariau aš kai kur kažkada. Ištepk batų tepalu ( na čia gal ir per grubiai)… NELIESKITE daugiau to ratuko, susimildami, norisi maldauti atsiklaupus. Juk tiktai seksas suteikia malonumą, kai pirmyn atgal pirmyn atgal… Visos kitos sistemos, ir ypač techninės, tik labiau sensta, dėvisi  ir genda, jei be reikalo pirmyn atgal pirmyn atgal. Šilčiau šalčiau šilčiau šalčiau … Ko gi ieškote, jei nepametėte ? Žmonija per tūkstančius metų patikrino, patvirtino, aprašė, perdavė žinią palikuonims – NELIESKITE! … jei nesuprantate, bijote, nežinote … paklauskite … jei instrukcijų neskaitote … Juk taip paprasta – žiemą šildai, vasarą šaldai. Visgi, gal geriau batų tepalu, kad nelįstų …

–          RASČITAITE POŽALUISTA, – įsimylėjėliai, akivaizdžiai apgirtę laimėjimais pralaimejimais ar kokteiliais, nusprendžia  eiti dalintis laimikį… be pralaimėjimo…

–          B…  A DENGI MOJI GDE? – vyras pradeda knistis kišenėse, krepšyje, vis primindamas … kad čia Rusija. Mergina irgi pradeda naršyti sumkoje.

–          ZAPIŠITE NA NOMER, – galiausiai nusprendžia. Gal viską pralošė vienas kitam, žvilgsniu palydžiu nusvirduliuojančius valentinus.

Neiškenčiu ir aš. Pakylu, nueinu iki reguliatoriaus, pasuku pliusan link 22. Patikrinu ranka radijatorių. Juntu, kaip virpėdama atsrovena šiluma.

Iš restorano išlydi gėlės, remiančios lubas. Pamirštos.  Rytoj Valentinas. Sušildykite mylimuosius.

 

13.02.2012 Giedrius Piteryje

Pirmieji klientūros tyrimai (Sonios istorijos)

December 17, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Pagaliau Sonya oficialiai atsidarė. Reval ir Linstow viršūnės lapkričio 26 dienos spaudos konferencijoje paskelbė – laukiame jūsų mieli sveteliai. Sekančią dieną media daugumoje perspausdino oficialiai išplatintą tekstą apie naujo viešbučio Sankt Peterburge atidarymą. Prabėgomis mačiau tikrai daug gražių atsiliepimų. Bet buvo ir kelios išimtys. Viena turizmo agentūros ponia neslėpė – ir kas gi galėjo sugalvoti atidaryti viešbutį žiemą ir dar tokiu nelengvu verslui metu, kai bendras metinis viešbučių užimtumas kritęs 30procentų. Žodžiu, ji nematanti jokių gražių perspektyvų įsibrovėliui. Kažkuriame internetiniame žinių tinklalapyje žodžiai nebuvo vyniojami į vatą, atseit, pastatė paminklą lengvo elgesio moteriai …
Panašu, kad reklama suveikė, nes, mano supratimu, gana prabandgiam biznio „lančui“ vos begavau kur prisėsti. Prie gretimo staliuko, matomai, irgi tik ką prisėdusios dvi, iš pirmo žvilgsnio gana išvaizdžios merginos, varto meniu ir dairosi po restoraną.
„Mes paimsime tai ir tai. O koksai pas jus geras šampanas? Neturite, nes dar tiekėjai nepristatė? Negerai. Ne, tokio vyno mes negersime. Tada nors degtinės. Po šimtą …”

2009.12.04

Pavargę drabužiai

December 17, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Kiekvienas drabužis gyvena savo. Pasigamina, pasikabina, parsiduoda, padžiugina, paliūdina, padirba, pavargsta ir pradingsta, dažniausiai ne savo valia. Vieni pasikabina pačių pradžioje, kabo ir kabo vis nauji ir nauji, kol pasenę iškeliauja džiuginti mažiau išrankiųjų. Kiti gi savo gyvenimo pabaigoje jau būna pakeitę formą, spalvą, standumą, kartais net ir paskirtį. Visai, kaip žmonės …

Keliauju daug, keliauju nemažai. Jau žinau, kuo yra praktiška dėvėti  tarnybinėje komadiruotėje, o kas netinka ir trukdo. Tamsus ir patogus – štai inžinieriaus kelioninio garderobo išmintis. Ir dar, kad daug kišenių būtų – pasui, blonknotui, piniginei, mobiliajam, kramtomai gumai, halls‘ams, servetėlėms, ausinėms, verslo kortelėms, rašikliui, fotoaparatui, ruletei, ir … dar visokiems niekučiams, kurie netyčiomis randa prieglobstį kišenėse. Drabužis juk vergas. Aš jį išnaudoju. Esu jo vergvaldys.

Bet pabosta tas pats per tą patį, kiek kišenių beturėtum. O va tada yra labai pavojinga garsiai pagalvoti, – „Atsibodai“. Užpyks, nebenorės toliau vergauti. Sugalvos sukilti, pabėgti, ar, dar baisiau, galą sau pasidaryti…

Vėl kraunuosi minimalistinį krepšį, vėl pasiruošiu drabužius rytdienos kelionei. Vėl tie patys juodi džinsai, vėl tas pats velvetinis švarkas su daugybe vidinių kišenių kišenėlių. Atsibodo, reiktų atsinaujinti, – pagalvoju.

Vilnius – Talinas, Talinas – Piteris. Taline dvi valandos laukimo. Ta pati užkandinė. Viskas taip pat. Tik karbonadas sumažėjęs ir keliais eurais pabrangęs, nei būdavo kronos laikais.  Sankt Peterburgan nuskrendu be didesnių nuotykių. Pripratimas daro savo. Nebepastebiu, kas pradžioje skrendant stebino, neramino ar džiugino. Tere, stiuardesės saugumo mankšta, pakilimas, „Spalio tylėjimas“, keksiukas su arbata, nusileidimas, Pulkovo, pasienietė, mikrūškė, metro, slidus šaligatvis, šaltis, prijatno vas videt, viešbučio kambarys.

Outlook, delfi, bernardinai, pajauta, gmail, defektų sąrašas … išalkau.

Restorane šaltoka. Girdžiu kaip sukasi lubinis kondicionierius. Lyg ir neturėtų dirbti, kai lauke minus 15. Radijatorius prie lango irgi šaltas. – Kodėl šaldote? – bandau būti mandagus su anksčiau nematyta padavėja.  Man juk „obidno odnako“, kai prieš mėnesį viską suderinau, įjungiau šildymą, išaiškinau, kad paprastai pasaulyje šaldoma, kai yra per karšta – o taip būna vasarą, o šildoma, kad nebūtų šalta žiemą… ir dar, kad laukas nesušaltų, nes Rusijoje patalpose žiemą dažniausiai taip stipriai kaitina, kad net langai daug kur atverti.

–          A čto, vam cholodno?

Nusprendžiu pamokslą adidėti vėlesniam laikui.

Užsisakau „pasta carbonaro“. Paprašau alaus, nors ir norėjosi vyno. Padavėja išsitraukia iš prijuostės daug priplėšytų lapukų, nedidesnių už nagą. Na, moterišką nagą. Išsirenka, kuriame dar šiek tiek laisvos vietos matyti. Vis pusė moteriško nago. Pasižymi užsakymą. Perklausia dar du kartus. Kiek pamenu, va tada likimas lyg ir bandė įspėti… kažkoks nerimas persmelkė matant miniatiūrinias nago dydžio prirašytas špargalkes.

Laukiu ilgokai. Nei duonos, nei užtepėlės – kas priklausytų, nei alaus. Be reikalo paklausiau apie šaldymą. Bet juk šalta. Pasikeliu, pasuku kondicionieriaus ranjenėlę link pliuso. Garsas lubose nutyla.

–          Kto znaet, kakovo supa nechvataet na piatnadcatom stolike? – Girdisi šauksmas už durų  virtuvėje. – Maša, a Maša, gde ona propala?

Pagaliau… Matau ant padėklo atlinguoja mano alus, draugiškai susiglaudęs su taure raudono vyno, gretimai prie staliuko laukiančiajam. – Požaluista, vazmite vašo pivo, – padavėja deda alų priešais.

Kaip, kas ir kodėl nesuvokiau greituku. Pradžioje pajutau, kad kelnės sudrėko. Pamačiau, kad balta servetėlė paraudo… lėkštėje atsirado raudonos sriubos, nors ir neužsisakiau. Išgirdau dūžtančio stiklo garsą… pasirodo, kaimyno vynas pabėgo nuo padėklo… ant mano stalo, mano servetėlės, mano lėkštės, … kelnių, švarko, velvetinio, ne raudono, ir ne juodo. Raudonas kaimyno vynas. Galėjo mineralinio užsisakyti.

– O, Bože ( na, nors tokia paguoda), izvinite požaluista, – vargšelė nežino, ko griebtis. Bando vynuota servetėle valyti stalą, grindis, puola trinti mano švarką. Sustabdau, eisiu šaltu vandeniu apsiplauti kambarin. Dar gerai, kad plonyti megztinį įsimečiau kelionėn. Bet kelnės vienintelės. Gerai, kad juodos ir gerai, kad džinsai. Išsiversiu kažkaip. Antrą kartą neįsimečiau atsarginių, antrą kartą supiltos vienintelės.

Grįžtu pas savo karbonarą, išdidžiai garuojantį ant stalo vienumoje. Supiltus įrankius ir servetėles nurinkt tai nurinko, bet naujų padėti nesusigalvojo. Nei duonos, nei servetėlės, nei šaukšto.

Arbatpinigių nepalieku.  – Spasibo,- ištariu šypsodamasis supervaizerei. Šiek tiek graudu, bet ir juokinga. Taip ir norisi pasakyti, – ačiū, teks atsinaujinti jūsų dėka.

Maša vaikšto nuo staliuoko prie staliuko su patiekalo lėkšte. – Možet vy zakazali Karbanara? A možet vy?

Praeidamas susilaikau nepasakęs, kad tai aš buvau užsisakęs. Nesakysiu juk, kad jau suvalgiau… teks dar mokėti dvigubai už drabužių bandymą pabėgti.

Ir koks gi moralas? Gal, kad pilko nesimato pilkame, o raudona pradingsta juodoje? Ne. Moralas, kad vynas spindi savimi tiktai šviesoje.

Ačiū Mašai…

 

2011 m. sausio 26 d.

Vilnius –Talinas – Sankt Peterburgas

Pirtis (Sonios istorijos)

December 17, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Ką gi, pagaliau mes “paėmėme” ir taip vadinamo, “ Sveikatingumo centro”,  patalpas.  Daug maž lyg ir veikia viskas, kas, kiek suprantu, turėtų kažkaip veikti – suktis, ūžti, leisti garą ar garsą, judėti, trinksėti ir panašiai rodyti gyvybės ženklus. Žodžiu –  veikia. Priimta.

Na, o štai ši diena tai buvo sunki.  Gal esu per daug protingas ( atleiskite susimildami už nekuklumo proveržį,  nes niekaip nepavyksta vadovautis posakiu – Umom Rosiju ne poniat (minkštinimo ženklas čia gale yra, tad pabaikite minkštai po “T”) -, bet kartais, o kartais ir dažnai, ne visiškai suprantu, kas gi po galais aplink mane vyksta. Žodžiu, praleidžiu tai, ko nesupantau iki šios minutės, bet  štai šią  konkrečią minutę aš jaučiuosi pavargęs ir išsunktas. ( Įdomu, kokios sultys išsisunkė, ir kam teko laimė jas ragauti ?) Galva, lyg ne sava būtų,  bando vis pabėgti ant svetimo, gal gražesnio ir gal jaunesnio, kūno.  Ir ką gi tu ten rasi geresnio ?, – gėdinu savo galvą. Kažkiek padiskutuojame tarpusavyje,  pažadu, kad nusivesiu savo galvą Sonios pirtin atsižviežinti. Galva sutinka ir nebepabėga. Ačiū jai. Kaipgi aš baigčiau šį projektą be savo galvos .

Pažadas ne skola, tad tenka pildyti. Nešuosi savo galvą pirtin. Turkiškon, t.y. žemos temperatūros, nes normalios pirties rusų gaisrininkai neįsileido.  Nusirengiu. Sukišu drabužius mažokon spintelėn.  Plikas eidamas link pirties durų dar spėju pagalvoti, kam gi reikalingos aštuoniolika (su moteriškomis reiktų dauginti iš dviejų) siaurų ir trumpų persirengimo spintelių, jeigu  priepirtyje tėra du foteliai, o fitnese iš viso tik šeši įrenginiai. Bet, praverdamas stiklines pirties duris, suvokiu, kad šis matematinis uždavinys man pavargusiam yra per daug sunkus, tad išveju jį lauk. Tegul sprendžia tie, kas stipresni matematikoje, o aš atėjau pailsėti  ir pasisemti jėgų šilumoje …

Guliu. Guliu plikas ir stebiu garą besileidžiantį žemyn ant manęs. Maloniai neįkyriai groja muzika. Šviesos spingsulės lubose primena kažin kokį žvaigždyną. Bandau prisiminti kokį … Šalta.

Šalta. Šalta pėdoms, šalta kojoms, šalta aukščiau, šalta pilvui, šalta galvai. ŠALTA !!!!!   Pajuntu, kad pradedu drebėti. Drebu visai ne nuo to, dėl ko malonu būtų. ŠALTA!!!

Ačiū galvai, ši vis dar su manimi. Einam ieškoti išeities, – nutariame. Skambinam recepcijai ? Telefono nesimato,  nepakabino dar.  Ieškome, kur galėtų būti garo generatorius?  Ieškome. Randame.

( Nemokamas patarimas neinžinieriams:  – Jeigu matote, kad kelių sieninių plytelių tarpai yra neužglaistyti, galite tikėtis, kad už jų yra kažkas paslėpta).  Tikėjomės … ir radome.

35,5 – toksai skaičius šviečia garo generatoriaus displėjuje. Nesu studijavęs medicinos, bet inžinierinis išsilavinimas kužda, kad tokios temperatūros būsiu, kai jau būsiu … 30 minučių …  numiręs. Na, bent jau šiokią tokią patirtį įgyjau.  Nesigėdindamas pakeliu temperatūrą iki 40 laipsnių. Įtariu, reiktų ir daugiau (internete  vėliau surinksiu „turkiška pirtis temperatūra“ ir sužinosiu keliais laipsniais apsirikau). Grįžtu turkiškon pirtin atgal. Atsigulu ant gulto. Pradeda šnypšti garas. Šiltėja. Šiluma leidžiasi žemyn nuo neįvardinto žvaigždyno. Šiltėja pėdos, kojos, aukščiau, pilvas, galva… Ačiū, kad mane čia atsivedei , pasiliksiu ,… – palinksi galva. Šilta. Šnypščia garas. Virš galvos spindi neįvardintas žvaigždynas …

Gera turėti inžinierinį išsilavinimą … ir galvą … Gera, kai šilta.

P.S. Vėliau internetas pasakė, kad turkiška pirtis normaliai būna  43 – 46 laipsnių temperatūros pagal Celcijų.

2009.12.17, Sankt Peterburgas

Langas

December 17, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Vaikštau aš, kaip povas  išdidžiai vienas – tikrinu vidinio kiemo sienų nudažymą. Sienų glaistymo kokybės specialiai nepastebiu, pamiršau, kaip ta kokybė beatrodo. Tik stebiu, kad bent spalva daug maž vientisa būtų.

– Б…<пиииип…пип…пип>…,- nesusilaikau. Ogi kartu su siena ir naujo lango rėmas nutepliotas !?

– < пип…пип >, – pasigaunu meistrą, – Позавите мне того, кто это зделал. Своими руками убью!!!

– Да, не хорошо получилось, – atsidūsdamas ramina mane meistras. – Но звать не стоит. Он по русски не понимает. Hе узнает, почему умер…

 

2010.01.19, Sankt Peterburgas

UŽgavėnės

December 17, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

GRIG9205 - Version 2

Kodėl savaitė prieš Gavėnią, vadinasi  Užgavėnėmis, o ne Priešgavėnėmis ? Todėl, kad valgome ir geriame UŽ Gavėnią.

kartu

December 17, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Tamsu. Vos įžiūrima trijulė prie parduotuvės durų. Moteris prieš žibintą pakėlusi plastikinį vienkartinį puodelį tikrina, ar ne per mažai. Kita, – Ja tebia davno ždala.  – Glavnoje, čto vmeste.

SP, 2009

 

Įsimylėjau

December 17, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Įsimylėjau…

Ji lyg ir pažįstama, bet kartu ir tokia svetima. Ir paslaptinga, ir atvira. Ir didinga, ir smulkmeniška. Ir plačių užmojų, ir nerūpestinga. Ir žavi, ir negailestinga.  Ir geidžiama, ir labai bauginanti.

Taip, taip, taip… Jūs atspėjote, tai … Maskva.

Juk išvaizda, pirmas įspūdis, susikurta išakstinė nuomonė dažnai būna apgaulinga. Tuo jau ne kartą teko įsitikinti. Kad ir pirma mintis pamačius FlyLal propelerinį SAAB, – ir kaip gi jis iš viso gali skristi. Bet kai išsidrėbi patiogioje sėdynėje, o lėktuvo triukšmas nėra kaukiantis, o tik burzgiantis, visai nieko … netgi gerai. Ir skrenda, ir nuskrenda.

Lietuviai išlaipinami kažkodėl vietinių linijų aerouoste Šeremetjevo -1, o ne į tarptautiniame Šeremetjevo -2. Pasirodo, kad tai netgi privalumas, nes naujasis vietinių linijų terminalas C dar yra visai šviežias. Visur švaru, žmonių nedaug. Tiesiog puiku. Na, jeigu dar ir pasienietė „praporščik“ nusišypsotų, iš viso būtų super.

Muitininkui lietuviai neįdomūs, jis užsiėmęs kažkokia vietine grupe merginų vežančių neišpasakyto dydžio ryšulius , kurių kiekvienas suvyniotas – pervyniotas skersai ir išilgai lipnia juosta. Panašu, kad rentgenan krepšiai netelpa, o merginos ginčijasi, kad tik nereiktų išpakuoti.

Taksi. Išėjus laukan iš terminalo pasitinka paslaugas siūlantis taksistas. Kiek ? 1600. Daugoka. Na, 1500 (150 LT), daugiau nuleisti negaliu.  Vėliau sužinau, kad tai labai „normali“ kaina. „Valdiško“ taksi kaina yra netgi dvigubai didesnė. Žodžiu, pasisekė. Tik atsisėdus nenusakomos spalvos ir markės, nes per purvą nesimato, automobilin, prisimeni, kad maskviečiai yra vieni labiausiai skaitančiųjų. Laikraštis po kojomis tai tik patvirtina. Gaila, kad jau nebe pirmas susikeliu kojas ant jo, tad nelabai jau ką ir beįskaitysi prasižergęs. Iš kitos pusės, geras sprendimas purvui surinkti.

O skaityti maskviečiai mėgsta. Anksčiau knygas metro. Dabar automobilių numerius spustyse. Penkerios automobilių juostos slenka tuos keliolika kilometrų kelias valandas. Tai persipindamos, lyg rusiška kasa, tai vėl išsidraikydamos. Žiūri, kad matytas auto ką tik buvo kairėje, o štai jis jau dešinėje. Taip visi ir juda iš vienos juostos kiton ir vėl atgal. Galiausia, kai kamštis pradeda sklaidytis, šalia matai tuos pačius „kaimynus“. Nei paskubėsi, nei pabėgsi. Internete yra skelbiamas spūsčių žemėlapis. Ilgiausia tęsiasi, berods, 9 valandas. Nenuostabu, juk vien Maskvoje kasdien parduodama 500 naujų  automobilių.

Viešbutis Crown Plaza pasitinka metalo detektoriumi ir erdvia, bet kažkodėl labai nejaukia, kylančia per septynis aukštus atvira foje. Pagalvoju, kad primena Holivudo filmuose matytus kalėjimus, kai pakėlus galvą matosi puslankiu ervę juosiantys pusiau atviri aukštų koridoriai su vienodais atstumais išsidėsčiusiomis kamerų durimis.

Recepcionistų pilkai melsva uniforma kažkodėl asocijuojasi su milicija. Šalti, be menkiausios šypsenos veidai dar labiau sustiprina tą įspūdį. Vaikinas, tik „eilinis“, aptarnauja gana mandagiai, bet šypsenos visgi neišspaudžia. – Pusryčiausite,- paklausia. Taip, – atsakau. Tai savaime suprantama, pagalvoju. Pusryčiai ten ir ten, nuo tada iki tada, kaina bus 750 rublių. 75 Litai už pusryčius, hmmm… – pagalvoju.  Nenoriai linkteliu galva. Na, pasirinkimo vistiek nėra…

Pagerintas kambarys, tekainuojantis 1600 Lt, yra gana gražiai įrengtas, netgi jaukus. Yra visa, ko reikia. Vonioje yra netgi keistai iš lubų šalia klozeto kabanti raudona virvute. Taip ir norisi ją timptelti. Tik nedidelis lipukas skelbia, kad traukti tik emergency atveju. Tad susilaikau. Koks tas atvejis emergency sėdint …?

Po kambario durimis yra maždaug 1 cm neaiškios paskirties tarpas iki grindų. Girdisi viskas, kas vyksta koridoriuje. Matyt, girdėtusi ir atvirkščiai, jeigu tik kažkas įdomaus vyktų kambaryje. Čia gal kontrolei, pagalvoju. Apie priešgaisrinį durų atsparumą pasvarstyti net tingiu, nebeverta. Tikroji plyšio paskirtis paaiškėja vakarop. Kai grįžus kambaryje randu pakištą viešbučio anketą. Gerai sugalvota, toks paprastas platinimo sprendimas. Vienas pirmųjų anketos klausimų yra apie triukšmą…

Maistas  mūsų kišenei brangus. Gerai, kai moka kiti J

Statybų mastai Maskvoje ir pribloškia, ir sužavi. Pakako ir to, kas matėsi pro automobilio langus. Vienoje vietoje kyla tikras „Manhetenas“. Panašu, kad Maskva yra tvirtai pasirįžusi tapti dar viena pasauline verslo sostine.  Statomas daugiafunkcinis pastatas „Rusijos bokštas“ bus net 612 m aukščio. Palyginimui Ostankino televizijos bokšto aukštis „tėra“ 540 m, o mūsiškio Europos verslo centro – 126 m.

Užmiegama gana gerai. Jauki kambario aplinka ir besklindantis iš kažkur  šnopavimas kartkarčiai pertraukiamas aimanavimo nuteikia saldžiam miegui. Subtilūs sapnai leidžia pamiršti dienos rūpesčius. Tiesa, ryte tenka truputį nusivilti, kai supranti, kad nimfų aimanos sapnuose tebuvo centralizuotos siurbimo sistemos kambario angos dangtelio nesandarumo pasekmė. O nimfos tai tėra valytojos prisijungiančios prie sistemos skirtingose vietose. Na, bet iš sapnų vaizdų nebeišmesi…

Seifas. Jau kelintą kartą kelionėse man vis užsikerta seifas. Papusryčiavus, prašau recepcijoje, kad atrakintų. Tik spejus grįžti kambarin, tenka vėl atverti duris. Na ir operatyvumas. Matyt, majorė, pagalvoju, išvydęs priešais save moteriškę su seifų atidarymo prietaisu ir analogiška pilkšvai melsva uniforma. Obidna, kad techniniu personalu nepasitiki… Kažkaip nelabai jai sekasi susitvarkyti su tuo prietaisu. Seifas vis nepasiduoda. – Tak, kakoj vsiotaki u nas etot kod. Pribor novyj, čto to nevychodit. Da, 4xx8, – ir garsiai ištaria slaptą serviso koda. Seifas, matyt, išsigąsta ir  pasiduoda. – Da, a eto ja vash seif otkryla?, – išeidama pasitikslina. Netekęs žado, taip ir neatiduodu paruoštų arbatpinigių. Plati ta rusiška siela. Nuostabu! Įsimylėjau …

…. pabaiga

… pagaliau atsisveikinu su Romanu ir mūsų vairuotoju Nikolajum. Privežė prie pat aerouosto ir net rekordą pasiekė.  Tik tris valandas sugaišo. Paprastai pusvalandžiu ilgiau užtrunka. Taip ir nesuprantau, ar tai gerai, ar ne, kad taip „greit“ nugalėjome spūstis.  Gal ne viską spėjo nuveikti kelionės metu, ką planavo? Kiek nugirdau, išsamiai instruktavo uošvienę, kaip įveikti laiptinės koduotą spyną, aptarė su žmona būsimų pirkinių sąrašą, su keliais draugais, o gal pirkėjais, o gal pardavėjais, ilgai aptarinėjo butų kainas Maskvoje. Panašu, kad visas Maskvos  nekilnojamojo turto verslas daugiausia ir sukasi spustyse… O ką daugiau beveikti.

Iki skrydžio dar pakankamai laiko, tad apsidairau laukimo salėje. Prisiminęs Vaidos grąsinimą negrįžti be lauktuvių, nuperku Korkunov saldainių dėžutę. Pajuntu, kad kažkas mane stebi. Ogi p. A. Smičius. Malonu, kad atsimena po tiekos metų. Persimetame keliomis mandagumo frazėmis. Kempinski reikalai… Reval reikalai …

Lipant lėktuvan prigriebiu kelis laikraščius. Dauguma keleivių priekyje, kaip ir aš,   praskleidžia Lietuvos Ryto vedamąjį  „B.Lubio imperiją apraizgė aferų voratinklis“. Visi įninka skaityti lėktuvui dar net nepakilus.

Nejaukiai tylu. …Priekinėje eilėje, verslo klase pažymėtoje vietoje sėdi p. B. Lubys …

2007.12.21

iš Sonios gyvenimo (vos vos pagražintos situacijos)

December 17, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Da u vas ceny, odnako, vysokyje. Možno srazu sčiot polučit? Možno, no vy jesčio nyčevo ne zakazaly. Da, my jesčio nyčevo ne zakazaly, no sčiot možno srazu? Možno, no vy požaluista dolžny zakazat. Ja vam ničevo ne dolžna, prinesite sčiot požaluista. Chorošo, no …. ir t.t.

Po kriaukle priklijuota kažkokia dėžutė. Dėžutė keista tokia, su skylutėmis. Nuplėšiu, nes neturėtų būti tenai dėžutės. Neturėtų pagal projektą būti dėžutės su skylutėmis. Klausiu vėliau, kas ten per dėžutė. Aaa, ta dėžutė su skylutėmis? Dėžutė tam, kad tarakonų nebūtų. O jau yra???!!!  Ne, nėra, nes yra dėžutė – juoda dėžutė su skylutėmis.

2009.10.29

guči (N-18)

December 17, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Stoviu lauke šalia viešbučio durų. Laukiu kitų išeinant. Prietemoje pastebiu dvi merginas šaligatviu linguojančias link manęs. Lauke jau vėsoka, tad menki blizgantys merginų apdarėliai verčia manyti, kad jos vėlyvan darban išsiruošė … kai kas „medžiokle“ vadina. Viena iš jų kažkaip vis kojas kreivoja ir linguoja nei šiaip nei taip, artinasi. Galiausiai jau įžiūriu, kad jos blizgandys juodi aulinai aptempti lateksiniai batai yra ant nesvietiško dydžio platformų. O kulniukai gal dar dvigubai aukštesni. Matyt, pirmą kartą apsiavė, nebuvo kada pasitreniruoti. Jauna dar, nežino patarlės – Тяжело в учебе, легко  в бою. Tad ir krypuoja šonuosna , kaip žasis kokia. Nebetoli,  nugirsti galiu, kad tarpusavyje piktai koliojasi. Jau visai arti, sunku susilaikyti nenusijuokus… – Я…ла я эти гучи. Бл..ь, я не дойду поя…ся, – prakrypuoja.

2009.10.15

Gražus žodis arba intymiai apie du nulius, laimės kodą ir plytą

December 17, 2012  by GG  |  Nauja / Recent
mirksnis. 2006

mirksnis. 2006

 

Vilnius. Prabangus restoranas. Užstalės kalbos apie šį bei tą, apie viską ir nieką, apie moteris ir vyrus,  apie vaikus ir darželius, apie sveikatą ir ligas, žodžiu, apie tai, kas  patogiai tinka skaniu prieskoniu prie ištaigingų valgių.  „- Koks gražus tas žodis „seksas“,…- spontaniškai ir žavingai lengvai ištaria nenuspėjamoji mūsų kolegė. Oras virpteli gaiva… Akimirksniu akimirkai visų lūpas Tyla perbraukia savo skraiste. Vieni nejaukiai pasimuisto, suklūsta, kiti ginasi užuomina, juokeliu, kažkuris vos nepaspringsta,…..abejingų nėra. Na, bent akimirką nėra abejingų, kol gaivaus deguonies gurkšnis dar netapo anglies dvideginiu. Šypteli, praryji neištartą žodį, užsigeri fantazijos dvelksmu…  Įdomu, ką kiti  galvoja?  O juk atrodytų toks kasdieninis, nuvalkiotas, tiek  skirtingų , dažnai nebesuvokiamų ir netgi tingių reikšmių turintis žodis. Tik kažkodėl jis vis nepavargsta būti kartojamas ir kartojamas, vis skamba ir skamba įvairiausiomis kalbomis, kad ir ką kam kur su kuo ir kaip bereikštų. O mes vis ir vis suklūstame išgirdę , … argi ne?, ir čia pat  dedamės  žaismingų, nepasimetančių, suprančių, žinančių, mokančių kaukę…  Gal ne?

Pagūglinu žodį „seksas“. Netikėtai-nelauktai pirmoje vietoje išmetama visai ne tai, ko tikėjausi. Ir ne tai, ko tikėtųsi 90% vyrų,- ech tie vyrai,- ir ne tai ko tikėtųsi N% (neerzinkime) moterų. Žodžiu, ne tai, ko tikėtųsi didžioji dauguma spektaklio žiūrovų. Gal aš neteisus ir jūs paneigsite šį mano spėjimą? Ką gi jūs tikėtumėtės atrasti gūglinant „seksas“?  Jau bandote?…

Taigi, „pasaulinis lobynas“ atverčia priešais akis  tokį tekstą (teksto autoriaus pavardę praleidžiu, gal nesupyks. Argi gali pykti, kai nežinai):

> Jei manes paklaustu, kas yra seksualumas, atsakyciau – tai spindincios

> gyvenimo dziaugsmu akys, gili asmenybe, savitas aprangos (ir apskritai

> isorisko tvarkymosi) stilius, zinojimas, kam ir kodel gyveni, pagarba

> sau ir kitiems zmonems, vidine  ramybe. Tai zmogaus spindejimas, kuris

> traukia kitus zmones.

Gražu. Va tau ir „seksas“…  Ar TAI iš viso apie TAI? Hmmm… Ar tai, kas parašyta, yra apie mus?

*autoriaus minčių vingiai ( Pradinė reikšmė – atviras intymumas- matyt, jau senokai pamiršta. Tad būtų įdomu ir velniškai gerai… pala, pala…  kodėl mes vartojame „velniškai gerai“, juk tai pažodžiui reikštų „blogai“. Matyt,  mažaraštė reklama jau baigia mus visiškai suvirškinti. Nebesusimąstome apie tikrąsias žodžių prasmes, nebesuprantame netgi  kasdien vartojamų patarlių išminties. Išgirstame -„tik pelėkautuose sūris yra nemokamas“, ir pagalvojame apie sūrį, NEMOKAMĄ sūrį.  Taip ir knieti pabandyti surizikuoti nugvelbti. Argi ne? O esmė juk, kad jau esi PELĖKAUTUOSE ir esi NEBEGYVAS. Brrrr… O ir sūris greičiausiai buvo pats pigiausias ir nevertas pastangų.  Tad, būtų DIEVIŠKA   pabandyti padaryti ciklą nuotraukų, kuriose  portretuojamieji  taria S.E.X . paraidžiui. Tik trys didžiulės nuotraukos, tik po vieną raidę kiekvienoje, tik po vieną ištartą raidę… ir žiūrovų fantazija anapus stiklo, nes vargu bau ar stebintiems būtų įdomu, ką jūs iš tikro galvojote, galvojate, galvosite. Tegul sau fantazuoja.  Gal yra savanorių?..)

Taigi nepasimetame, suprantame, žinome, mokame… Gražus tas žodis -„seksas“.  Tarp kitko, anglų kalboje žodis “SEX” reiškia ir lytį ir seksą, todėl anglai ne visada ir susikalba – “vieni kalba apie ratus, kiti apie batus”.Olietuvių kalboje žodis “SEKS” reiškia veiksmažodžio “sekti” būsimąjį laiką. Aš seksiu, tu SEKSI, ji SEKS, jie/jos SEKS …  Pasinaudojus  „šveplu“ raštu, kas dabar taip madinga, irgi galime nesusikalbėti.  „Ji SEKS bomba“ ,- metate komplimentą, o  koks nors didžiai išsilavinęs prietelius  gali pamanyti, kad kalbate apie teroristę, sekančią paskui bombą…

Nesu teroristas , bet visgi pakankinsiu ir paseksiu intymią iki nuogumoir gražią iki koktumo svetimo žmogaus svetimą istoriją nutikusią svetimoje šalyje svetimame laike. Ši istorija be abejo intymi tik tam žmogeliui, juk tai jis apsinuogina viešai naiviai galvodamas, kad tai seksualu. Mums gi ji gali rūpėti tik tiek, kiek smalsu būna pamatyti  svetimą nuogumą. Argi ne?  Gal bus negražu, tai bent pasijuoksime… Juoktis juk sveika.

Kaip manote, kada būni visiškai visiškai visiškai nuogas?  Daug spėjimų… Vienas iš varijantų,- kai esi be kelnių ar sijono, be trauzų ar stringų svetimos šalies svetimo miesto svetimo viešbučio svetimame kambaryje  priešais svetimą skylę… kanalizacijos skylę.

Gražus gi tas žodis -„seksas“…

Kaliningrado miestas. Triumph Palace  viešbutis. Nedidelis, gana jaukus kambarys.

Nulis nulis. Prabangiai apstatytas „poilsio“ (anglai, o gal amerikonai,  gražiai vadina „restroom“) kambarys, nors ir siaurokas pažiūrėjus. Tik įėjus dešinėje masyvi kriauklė, gale dušo kabina, viduryje irgi masyvus, na,  tikrai labai labai masyvus klozetas. Net ne per vidurį prie sienos, bet vonios kambario vidurio viduryje išdidžiai pūpso KLOZETAS, kaip koks grybas. Nori dušintis, teks brautis kairiąja sienos puse. Priešais klozetą kabantis chalatas vizualiai dar labiau sumažina prasibrovimo link dušo tarpą. Kažkodėl masyvios kriauklės ir masyvaus klozeto skylės primena  du nulius. Gal pamačius panašų vaizdą kažkam kažkur kažkada ir šovė mintis šią vietą vadinti 00? Du nuliai- dvi skylės.

Na ir idiotai tie statybininkai, – ne vietoje kanalizacijos skylę išvedė. Tokia pirma mintis aplanko kiekvieną save normaliu laikantį pilietį. Deja, klaidingas bandymas. Prisiminkime, pirmas įspūdis ne visada yra teisingas. Įsivaizduokite  tik, kad, kaip beje dažnai ir būna komandiruotėse, grįžtate kambarin „pavargęs“ . Be abejo, iš karto sukate „poilsio kambarin“. Klozetas jau laukia vidurio viduryje, tad galite ir iš priekio ir iš šono. Štai jums ir pirmas pliusas. Pašaukus skrandžiui juk irgi patogu įpuolus vidun nebeieškoti, ne šonuose grabinėtis, o tiosiog per vidurį. O kaip patogu atsisėdus. Svyranti jūsų galva nebijo nulūžti, nes švelniai atsiremia į tiesiog priešais kabantį chalatą. Ir pamiegoti sėdint net galima būtų. Patogumėlis. O ir patalynės komplektas susitaupytų, – taip prisidėtumėte  prie gamtos resursų racionalaus naudojimo. Na ir sumanus tas interjero dizaineris pasitaikė. Rūpestingas. Ne savo imidžu rūpinosi, o klientų galimus poreikius stengėsi numanyti. Fantastika. Viskas apgalvota. Tiesa, kam gi visgi tas gana didelis tarpas už bakelio prie sienos? Matyt irgi turi paskirtį. Teks vėliau labiau pagalvoti, jeigu nepamiršiu.

Dabar gi tereikia  nusiskusti. Deja, skutimosi putas muitininkai aerouoste atėmė. Negaila, gal jų atlyginimai nėra per dideli. Tegul sau skutasi. Šalia kriauklės rūpestingai išdėliotos įmantriausios kūno priežiūros priemonės. Yra ir skustuvas. Yra ir nedidukė tūbelė. Kadangi nieko ant jos neparašyta, tenka pabandyti. Ragauju. Pagal skonį sunku nuspręsti, ar tai dantų pasta, ar skutimosi kremas. Tiko ir tam ir tam… universalus, matyt.

Prasibraunu link dušo kabinos. Storesniam žmogeliui būtų sunkoka, pagalvoju. Prabanga! Virš galvos lietaus purslų galva, sienoje įtaisyta įmatri reguliavimo armatūra. Instrukcija praverstų, pamanau. Šalia kabo dar viena gana keista nedidukė dušo galvutė. Purškia siaurai ir nestipriai. Kažkur mačiau panašią. Prisimenu, kad panaši naudojama moterų patogumui. Pabandau, ar žarna siekia klozetą. Siekia! Na ir super tas dizaineris. Viską apgalvojo.  Instrukcijos nėra, bet moteriškės manau turėtų susigaudyti. Tiesa, nelabai perprantu, kaip reiktų vandenį paleisti ir išjungti, kai sėdi  ant klozeto, nes kranas lyg ir tolokai. Būnant visiškai tiksliam, negali jo pasiekti sėdint.  Bet man juk to dušelio ir nereikia. Kam reikia, tas tegul ir galvoja… Kodėl aš vienas turiu viską žinoti ir suprasti? Tegul ir kiti smegenis pakrutina prasmės ieškodami. Lietuviškai tariant, tegul ir kiti pasidulkina. Taip taip, ir toks žodis yra. Kažkodėl laikoma, kad nelabai gražus, nors reiškia tą patį, kas nusakoma ir gražiais žodžiais.

Gražus tas žodis -„seks“…

 Ten pat.

Seifas.  Neatsidaro jis man. Sudėjau dokumentus ir pinigėlius vidun, surinkau savo slaptąjį kodą ir automatiškai paspaudžiau „kryžiuką“. Taip, kaip spausdavau anksčiau kituose kitų viešbučių seifuose daugybę daugybę kartų. Dedi seifan, surenki kodą  ir spaudi „kryžiuką“. Iki šiol „kryžiukas“ paklusniai užverdavo duris ir visos paslaptys likdavo anapus. Nežinai kodo, nė nebandyk lysti.  Tai mano kodas. Ir tik mano. Sumaigai slapčiausiąjį,  spaudi „žvaigždutę“  ir myliesi vėl su savo brangiausiomis paslaptimis.  Bent taip turėtų būti, nes būdavo taip iki šiol.

Kadangi jau esu išmintingas, tai vis rečiau besivarginu skaityti instrukcijas. O reiktų, nes gyvenimas, kaip ir visi materialių gėrybių gamintojai, primygtinai tai rekomenduoja. Nepabandžiau seifo tuščia eiga, ėmiau ir sudėjau visą savo turtą svetimos šalies svetimo miesto svetimo viešbučio svetiman seifan ir iškart paspaudžiau „kryžiuką“. „ Ostorožno, dveri zakryvajutsia. Sledujuščaja ostanovka…“  B… Deja, kitos stotelės nebėra.

Galvojame, planuojame, svajojame, fantazuojame, minyse su mintimis pasimintuojame, švelniai sakant,  dulkinamės savyje su visais ir prieš visus. Savo mintis savo smegenėlėse, kaip kokiame seife užrakiname. Sudedame paskubomis, sukišame per jėgą, užkoduojame, paslepiame giliai giliai, kad tik niekas neprisikastų… ir numirštame su savo slaptuoju kodu… ot, tai laimė. Nepatikėjai niekam savojo kodo, skaityk, kad  VISKO ir nebuvo. Tavęs nebuvo, nes Tavęs jau NEBĖRA. Milijardai pagalvoja ir  numiršta su savo kodais. Ot, tai sukeliame juoko likimo  angelamas. Bent nenuobodžiauja jie ten Rojuje. Taip jau būna, kad planuoji planuoji, viliesi VIENAIP ir su viltimi spaudi  „žvaigždutę“,  o gauni NETAIP, gauni „kryžiuką“, lietuviškai sakant, špygutę. Angliškai būtų FUCK YOU! Yra ir toks  žodis…

Bet gražesnis žodis – „SEKS“…

…“žvaigždutė“ mano kodo nepripažįsta. Svetimas aš jai. Ko gi ji čia įsivaizdina? Aksčiau meiliai paklusdavo.  Kur gi ta instrukcija? Kas gi joje parašyta?  „KRYŽIUKAS“  PANAIKINA  KODĄ. Hmm… Tad, lyg ir neturėtų atidaryti, net ir savo kodą maigant. Pastarasis mielasis juk jau nebeegzistuoja seifo gyvenime. Paspaudžiau „kryžiuką“ ir kodui AMEN. Nebėra kodo.  Velnias, juk juodu ant balto,- UŽDARANT , SPAUSTI ŽVAIGŽDUTĘ. NORĖDAMI PANAIKINTI KODĄ, SPAUSKITE KRYŽIUKĄ. Paspaudžiau „kryžiuką“, kryžiuką ir gavau…

Seifo ekranėliu prabėga – error, error, error, error, error, error, error, error, error, error….

O juk jau buvo tokia pamoka, neišmokta pamoka, kai „žvaigždutė“ vienur, gali reikšti „kryžiuką“  kitur…

Kai studentavau, teko traukiniu su bendraamžiais dundėti Maskvon. Mūsų ketveriukė susikukavo restorane su keturiomis bulgarėmis. Žodžiu, pakvietėme jas atsigaivinti „gaiviaisiais gėrimais“ savon kupe. Mes joms sakome, -„Taip“? Jos tik juokiasi ir galvas kraipo. Mes joms vėl,-„ Taip“? Jos vėl tik galvas kraipo šonan ir kvatoja – chi chi, cha cha. Ką gi. Ne, tai ne. Na net i sprosa net. Tik vėliau, jau Maskvoje,  perlipę bendrabučio tvorą ir užsikabaroję antran aukštan, išmokome, kad, pasirodo, Bulgarijoje galvos linksėjimas reiškia „Ne“, o kraipymas „Taip“. Šis įprotis liko iš istorinių turkų priespaudos laikų, kai buvo naudojama nemažai  priešams nesuprantamų susikalbėjimo ženklų. Taip jau būna, kai susivoki, kas kaip,traukinys jau gali būti nuvažiavęs, ir nesvarbu, ar su bulgarėmis, ar be. Tikroji posakio „traukinys š……io nelaukia“ istorija ta ir ir yra, kad traukinys jau būna nuvažiavęs. O „š“ tik tarp kitko. Kad gražiau skambėtų.

Juk jau tada, šokdamas paryčiais iš antro aukšto žemyn, žinojau, kad „žvaigždutė“ gali būti ir „kryžiukas“. Jau tada žinojau, o dabar ėmiau ir …kryžiukas man…

Gražus tas žodis – „SEX“…

Seifo ekranėliu vis bėga – error, error, error, error, error, error, error, error, error, error…. Neatsidaro varteliai. Bandyk nebandęs. Varteliai užsidaro,- taria  Ji. Velnias, varteliai užsidarė, pagalvoja Jis.  Dėmesio! Durys užsidaro. Kita stotelė… Kokia ta kita stotele? Ar joje varteliai atsidarys?  Ar atsidarys be kodo?  Rakto juk nėra, o kodo klausti taip nesinori. Negali juk taip lengvai savo puikybę pro užpakalines duris išgrūsti. Visgi artimiausia giminaitė. O, kad nebūtų tų kodų, kaip gera būtų. Taip paprastai ateitum, eitum ir įeitum. Dabar gi laukia vienas kito skirtingose vartelių pusėse… error, error, error, error, error, error, error, error, error, error…. O gal tie varteliai net neužrakinti? Nebandai – nežinai. Planuoji, svarstai, nori gražiai, nori, kaip filme. Film, film, film… Juk filmų herojams leidžiama tai, apie, ką mirtingieji svajoja. Svajojame, nes matome. Žiūrime, nes svajojame. Užburtas ratas. Realybei sunku ir beįsisprausti tarpan. Taip ir tipena realybė šalia visuotinų fantazijų. Ir tuo pat metu koks nors storas, prasirūkęs, apgirtęs scenaristas toliau sau spaudo kompo klavišus  riebaluotais pirštais ir kikendamas verčia savo herojus net nevaikščioti ten, kur karaliai pėsti eitų, na, nebent siužetas prašytų ten ką nors primušti, ar pats herojus norėtų gauti snukin. Paskui verčia juos viešai mylėtis, tiesa, prieš tai dar geranoriškai leidžia paklaidžioti 3 dienas po pelkes, paskutinę dieną dar 10 kilometrų paupiais, ir tik tada … ir jie laimingi…, nors ir purvini, ir smirdantys, ir nesivalę dantų dvi savaites… Tik Tak tik 2 kalorijos…  Aistra sakote…. Sėkmės …

Gražus tas žodis – „SEX“…

Bet nebūna padėties be išeities, mielas skaitytojau. Sledujuščaja ostanovka Ploščadj Vozroždeniją. Seifas tai juk tik metalo krūva. Kažkas juk žino, kaip jį atrakinti. Tereikia surikti, -„Gelbėkite“, ir paskambinti žemyn. Bet yra  ir kitas būdas, – pasinaudoti universaliuoju laimės kodu. Ir toks yra, jeigu nežinojote. 0000! Visi gamintojai rekomenduoja! Bandau. Sumaigau 0000 ir spaudžiu „kryžiuką“.  Erro… dingsta. Įsižiebia ekranėlyje  OPEN.  Visas įsitempiu belaukdamas, kol išgirstu maloniausią tą akimirką garsą, ir net per seifo duris matau, kaip lėtai burgzdamas iš pasitenkinimo  iš spynos skylės išlenda užrakto strypas. Jųjų seksas baigtas… Kūnu nuvirpa maloni šiluma. Jausmas, kaip … spėkite  patys. Nežinau, ar liūdna ar džiugu, kad dauguma pagalvojote tą patį. Ačiū, Dievui, kad ne visi skaito pradines instaliavimo instrukcijas, kur aiškiai būna parašyta,- „įrengus seifą, iš karto pakeiskite gamyklinį kodą“. Vietiniai viešbutininkai nepasivargino.

Taigi mielieji, jei nesiseka, pabandykite laimės kodą – 0000. Suveikia. Bandžiau. Ir būkite laimingi.

Koks gražus tas žodis – „seksas“ …

Kaliningrado miestas.

Vairavimo ypatumai.

Plyta. Eismas Kaliningrado gatvėmis vertas atskiro traktato. Iš karto net neįmanoma suvokti, kaip „taisyklingai kaliningradietiškai“ reikia vairuoti-važiuoti, kad pakliūtum iš A į B. Pagrindinė gatvė tik keturių juostų su dvejais bėgiais viduryje tramvajui. O automobilių eilių gali priskaičiuoti iki 7-8. Ir visi sutelpa, ir visi važiuoja, ir visi praleidžia vieni kitus (na, būnant visai tiksliu, mažiukai praleidžia didesnius, pigesni brangesnius, natūralu) ir visi nuvažiuoja. Varau patamsyje ir aš paskui mūsų „sponsorių“- VW Touareg. Kairėn, dešinėn, vėl kairėn, vėl dešinėn, po galais, priešingon juoston, vėl atgal, vėl kairėn… Bent posūkius rodytų, būtų ramiau. …kaip gera žinoti iš anksto, kur veda keliai ir takeliai, ir ką pamatysiu, užkopęs ant šito kalnelio stataus… Velnias, kiek dar liko kelio iki to viešbučio? Juk sakė, kad čia pat. Ramiai, nesinervuoti, ramiai… Ką čia dabar sugalvojo?!… važiuoja tramvajaus juosta! … priešais atbildantį tramvajų!… iš paskos juk irgi tramvajus klega!!!… Kodėl aš toks durnas ir vykau komandiruotėn savo mašina… kvailys!!!… va dabar tai bus p…. Pajuntu, ką reiškia – „pila prakaitas, kaip iš kibiro“. Ne tik mane, Danielis irgi matau nervinasi šalia, Virpi kažkodėl tyli galinėje sėdyneje. Nors šiaip jau mėgsta pašnekėti. Bet…bet visos kančios, mielas skaitytojau, galiausiai veda palaimon. Kai mano Citroenas sėkmingai praneria tarp dviejų vienas priešais kitą atidundančių tramvajų šalutinėn gatvėn, kai aš lengviau atsidūstu, nusikeikiu rusiškai, kai, tikiu, Danielis  mintyse nusikeikia ne rusiškai, o garsiai balsu nusikeikia ne švediškai,-„ F…!“, tada ir sudėliojami taškai,- Giedriui būtinai kuo skubiau reikia tarnybinio automobilio… Va, kaip atsitinka. Ačiū gražiajam žodžiui!

Gražus tas žodis – FUCK (suprask seksas)…

Ryte tas pats kelias atgal iki ofiso truko tik…6 minutes. Ne veltui sakoma,- „Utro večera mudreneje“. Bet, kas jau buvo, tai buvo, nebepakeisi.

Kaliningrade išmoksti, kad be reikalo mes taip bijome įvairiausių draudimų. Pavyzdžiui, geltonos linijos Kaliningrade yra visai nebaisios. Susidariau įspūdį, kad tomis geltonomis linijomis ant šaligatvių kelkraščių žymimos automobilių parkavimo vietos. Visur, kur šaligatvio kraštas nudažytas geltonai, visur stovi automobiliai.  Draudžiantys eismą skrituliai, panašu, kad žymi automobilių parkavimo aikšteles, kartais pažymimas ir artimesnis kelias nuo A iki B.

Bandau važiuoti atgal Lietuvon, iš Kaliningrado. Pradžiai reikia ištrūkti bent iš jo. Stoviu kamštyje. Visi stovi. Laukia. Kažkas apklausė ir paskelbė, kad 80 % „kamštininkų“ lėtose eilėse vienas paskui kitą galvoja, svajoja, planuoja… seksą. Ištrūkus iš kamščio seksas pamirštamas ir dažniausiai nebepavyksta, kitaip statistika turėtų duomenų ir apie pokamštinį laikotarpį, bet užtat, kaip malonu prieš tai ir paslapčia…Taip ir „mylisi“ visi mintyse vienas su kitu, su savu, su svetimu, su idealu, su žvaigždėmis, su klasika, su pop, su ligomis, su  plikomis padangomis, su pinigine, su vibruojančiu mobiliaku, su kramtoške, su pedalais, su pavarų svirtimis,… pirmyn, stop, pirmyn, stop, pirmyn, stop …

Gražus tas žodis – „СЕКС“…

Pajuda. Priekyje matau, kaip mašinos skirstosi sankryžoje, lyg gaivūs upeliai išteka iš užpelkėjusio ežero. Seksas baigtas.  Varau, kaip ir kiti priešais mane, per eismą draudžiantį ženklą. Po to dar pro vieną, ir dar pro vieną. Pakliūnu kažin  kokian kieman. Po galais, pasirodo kaliningradiečiai draudžiamais ženklais ginasi nuo pašaliečių, tokių, kaip aš. Varau atgal. O ten pasirodo – PLYTA. Ką gi, pirmyn per vieną plytą, štai dar per vieną. Atsidūstu lengviau tik pamatęs platų prospektą. Ne visada reikia laikytis nustatytų taisyklių, pasirodo. Laikysiesi, gali ir pražūti. Planuoji, planuoji, galvoji, galvoji, o pasirodo, kad atsitiktų tai, ko norėjai, turi veržtis per PLYTĄ…

Po galais, vėl kamštis. Nejuda. Stoviu. Visi stovi. Laukiu. Visi laukia. Tyrimai skelbia, kad 80% spustyse galvoja apie seksą. Nesigalvoja….

Nors ir gražus tas žodis „seksas“…

2008.03.04

ech, būtų gerai …

December 17, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Metro vagonas nuobodžiai dunda nuo stoties link stoties. Nuobodžios tylios kaukės žiūri į niekur. Net nejauku – vagonas beveik pilnas, akių dvigubai daugiau, bet visi žiūri kažkur pro šalį … Kai kurios kaukės vaidina, kad skaito. Tik šalimais apsikabinusi porelė kažką vienas kitam vis sukužda ausin ir vis nusijuokia. Kas gi taip juokinga, negirdžiu per ratų dundesį. Eilinis sustojimas. Kaukės keičiasi vietomis. Moteris atsišlieja, įsistebeilina į mylimojo akis … – Эх, водачки выпить бы сеичас, – atsidūsta. – Эх, бы … – pritaria vyras. Šypsenos šiluma nuvilnija link kojų pirštų galiukų. Vagonas, lyg girtas, svyruodamas vėl dunda tolyn. Эх, бы …

Sankt Peterburgas, 2009.10.15

Kernavės pajautos / Kernave’s Pics

December 6, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Kernavė – tai nebyli svaja. Žodžių nėra – tik pajauta.

Tikroji Sonios ir Mocarto istorija

November 29, 2012  by GG  |  Nauja / Recent

Nusileidžiu pusryčiams apie aštuonias, kaip visada. „Atriumas“ kol kas beveik tuščias, pusryčiauja tik ketvertas svečių. Paslaugios patarnautojos, kaip visada, maloniai nusišypso, pasiūlo omletą ar kiaušinienę pasirinkimui, kaip visada.  Pusryčiams pasirenku, kaip visada, minkštasuolį šalia sienos. Neįkyriai, kaip visada, groja kažin kurį klasiką. Kaip visada, nelabai aš juos ir skiriu, gėda prisipažinti. Kaip visada, įsipilu sulčių, pasirankioju vaisių skiltelių jogurtan. Viskas kaip visada, … bet kažkas yra kitaip…

Greta muzikos  girdisi, ne kaip visada, gana garsus moters balsas. Įsiklausau. Aiškiai suprantu rusiškus žodžius. Apsidairau. Pusryčiautojai lyg ir nesikalba garsiai. Patarnautojos irgi, kaip visada, maloniai šypsodamosios zuja salėje. Klasikas, tiek bent galiu suprasti, irgi „vakarietis“ – nerašė rusiškų častuškų. Keista … Aiškiai girdžiu nepertraukiamą moterišką čiauškėjimą, aidu skambantį uždarame „atriume“.  Balsas skamba lyg iš dangaus. Kažkas apie batus, parduotuvę, restoraną, …  да да, a знаешь …  Viena iš patarnautojų žvilgteli viršun. Pakeliu galvą ir aš. Penktame aukšte praverti abu kambario langai. Ačiū Dievui, bent pasidaro aišku, kad ne dvasios moteriškame pavidale vaidenosi. Negerai, -pagalvoju. Kiek žinau,  langai į „atriumą“ turi būti užrakinti „na mertvo“ – toksai gaisrininkų reikalavimas buvo. Ką gi, statybininkai eilinį kartą apgavo. Moteriškei, matyt, erdvės trūksta – langus atsidarė. Nejaugi audekliniai atriumo berželiai tokie įtaigūs, kad net pasijuto, kaip savo dačioje užmiestyje ? Ooooo … štai ir … pusnuogė „tačanka“ su mobiliaku prie lango pasirodė. Ant palangės pasirėmė, žvelgia žemyn, savo grožybėmis pasišviesdama.

– Да, знаешь, тут  обал деть… – Na, nors tai gerai, kad viešbutis, tikiuosi dėl jo „baldelina“, patinka.

Pusryčiauju toliau, kaip visada, kiaušinienę su sūriu ir lašiša. Klausomės draugiškai čiastuškos apie tačankos atostogas Piteryje. Ši staiga nutyla. Gal mobiliakas išsikrovė, viliuosi. Mocartas, na šį tai atskiriu, pagaliau gali skambinti be pritarimo. Bet … Girdisi kažin koks nesuprantamas vis stiprėjantis garsas. Lyg brūžintųsi kažkas į kažką. Garsas greitėjančiai stiprėja.  – Да, да, да, да, да …aaaaaaa….aaaaaa ……даaaaaaaaaa!!! aaaaaaaaaaaaaa!!!!!!  – pakyla padangėn ir atsimušusiu nuo stiklinio stogo aidu teškiasi ant pusryčiaujančiųjų galvų.

Tyla.  Mocartas irgi baigė savąją siuitą. Antro puodelio kavos nebesinori, ne kaip visada.

– Извините, – teištaria išraudusi patarnautoja, ne kaip visada.

Sankt Peterburgas, 2009.12.16

“Geltonija” (2006 – …) / Yellowland

November 27, 2012  by GG  |  Fotografijų serijos, Nauja / Recent

 

GELTONIJA – šalis už krašto.
Geltona Saulė, geltonas dangus,
Gelsvi žmonės, geltonas lietus…